sviestauti

sviestáuti, -áuja, -ãvo intr. ieškoti, prašyti sviesto: Karvių yra, o sviesto nei uogelės pro žmogų; kap tik atsilenkia svečias, tai ir eik žmogus po žmonis sviestáut Rod. Vokiečiai vaikščioja po sodžius sviestáudami, lašiniaudami, sūriaudami Š.